Vaikų fotosesija – kasmetinė tradicija

Jei lankotės šiame tinklaraštyje ne pirmąjį kartą, turbūt teko girdėti apie mano vaikų gimtadienio fotosesijas. Jei ne – trumpai pristatysiu jums mūsų šeimoje jau tapusį tradicija šventimo būdą. Kasmet abiejų savo vaikų – Tėjos ir Roko Jono – gimtadienius pasitinkame su temine fotosesija. Temą renkamės kartu, pagal pomėgius ir veiklas, kurios tais metais buvo jiems aktualiausios. Iki šiol Tėja jau yra sukaupusi nemažą nuotraukų archyvą, kuris atspindi, kuo ji domėjosi augdama:

Būnant ketverių, mažąją Tėją labiausiai žavėjo pasakos.
Švęsdama šeštąjį gimtadienį ji svajojo apie stebuklus ir įsikūnijo į undinėlės vaidmenį.
Septynmetė Tėja domėjosi žirgais ir poniais, ji drąsiai pozavo jodinėdama.
Aštuntuosius metus ji norėjo švęsti aktyviai, užsiimdama savo mėgstamomis veiklomis – plaukimu ir gimnastika.
Paskutinįjį vienženklį gimtadienį Tėja sutiko su truputėliu magijos.
Pirmąjį jubiliejų Tėja pažymėjo gerais darbais – kartu užsukome į gyvūnų prieglaudą bei nuvežėme jos augintiniams dovanų, o nuotraukos padėjo jiems greičiau rasti naujus namus.
Vienuoliktasis gimtadienis praėjo svajojant apie Disneilendą.

Na o šiemet, švenčiant Tėjos dvyliktąjį gimtadienį, yra dar viena nuostabi proga – lygiai prieš dešimt metų Tėja susipažino su savo drauge Džesika Marija. Todėl šį kartą tema tapo draugių fotosesija.

Tėja ir Džesika – draugės jau dešimt metų!

Tėja ir Džesika pažįstamos didžiąją savo gyvenimo dalį – susipažinusios dar darželyje, ryšį palaiko iki šiol. Stebint jas iš šono širdis džiaugiasi tiek metų trunkančia draugyste. Sunku suvokti, kaip per šį pažinties dešimtmetį jos abi taip pasikeitė ir išaugo.

Norėjau, jog draugių fotosesija atspindėtų jų asmenybes. Lokacijos fotosesijai ieškojau tokios, kuri pritiktų mergaičių pomėgiams, suteiktų daug erdvės – laipioti medžiais, šėlioti gamtoje, suptis, tapyti…

Namelis medyje – kiekvieno vaiko svajonė, todėl fotosesijoje pasirinktas neatsitiktinai. Jis tapo gražių, savotišku vaikystės išlydėjimo simboliu, mergaitėms žengiant į naują gyvenimo etapą – paauglystę. Aprangą rinkomės, kuri nedominuotų, o būtų paprasta, natūrali, harmonijoje su gamta – lietuviškas kuklias, linines suknutes.

Nors draugės labai skirtingos, bet puikiai viena kitą papildo. Tėja – rami, meniškos sielos žmogus. Daug metų ji domisi daile, išbando įvairias technikas kaip atskleisti savo menines idėjas. Ji svajoja apie žaidimų programuotojos arba architektės karjerą – kompiuteriniuose žaidimuose jau stiebiasi jos suprojektuoti pastatai. Tuo tarpu Džesika – judri ir aktyvi, domisi sportu (čia galite pamatyti jos gimtadienio fotosesiją meninės gimnastikos tema). Šiuo metu ji sėkmingai užsiima lengvąją atletika ir jau skina aukštus įvertinimus bei apdovanojimus.

Nors mergaičių keliai labai skirtingi – viena pasirinkusi kūrybą, kita – sportą, džiugu matyti, kaip šie skirtumai netrukdo joms užsiimti veikla kartu, o kaip tik praturtina atradimais.

Prieš dešimt metų ir dabar – tėvų emocijos

Įsisukus į kasdienybę nepastebim, kaip sparčiai mūsų vaikai auga. Fotografija padeda “įšaldyti” akimirkas bei trumpam pristabdyti nepaliaujamą laiko tėkmę. Kai Tėjai ir Džesikai buvo treji (tai buvo jų pirmoji fotosesija), fotografavau jųdviejų dieną – žaidžiant lėlėmis, dūkstant, lakstant po gamtą. Fotosesiją lydėjo ta pati energija, džiugios emocijos, draugių ryšys kaip ir fotografuojant jas dabar. Bet tuo pačiu, pasikeitė tiek daug! Labai džiugu, jog visus šiuos metus Tėja ir Džesika išlaikė brangią draugystę ir augo kartu.

Kartu su Džesikos mama, Laura, šnekučiavomės, jog vartant nuotraukas apima daugybė vienas su kitu sumišusių jausmų. Visų pirma, didžiulis džiaugsmas ir pasididžiavimas matant, kokios nuostabios mūsų dukros, kaip jos subrendo tiek išore, tiek vidumi. Kaip išryškėjo jų charakterio bruožai, asmenybės savybės, kaip su kiekviena diena vis plėtoja savo pomėgius, tobulėja… Apima toks neapsakomas jaudulys, persipinantis su grauduliu, suvokus, jog šis laikas pralėkė nepastebimai. Rodos, visai neseniai parsivežiau savo mažąją iš gimdymo namų. Tarsi tik vakar už rankos lydėjau ją į pirmą klasę… Dešimtmetis prabėgo kaip viena akimirka. Ech…

Tikiu, jog ne tik mums, tėvams, įdomu palyginti šias nuotraukas. Ir pačioms mergaitėms smalsu pamatyti, kaip jos prisirpo, išgirsti istorijų iš vaikystės. Tikiuosi, jog Tėja ir Džesika ir toliau kartu kurs nuostabius įspūdžius ir įvykius, o draugystės albumas tik pildysis!