Pažadai – toks unikalus reiškinys, kuris Tave stimuliuoja kuo greičiau padaryti tai, ką kitokiu atveju atidėliotum neribotam laikui. Su bičiulių, t.y. Medaus namai bitininkų, šeima Jus supažindinau pernai, tuo pat metu prisiekdama, kad netrukus vėl pamatysite šį laimingą ketvertuką. Ir štai jie grįžta… Kaip ir žadėjome, įgyvendinome bendrą svajonę šeimą įamžinti įprasmindami jų gyvenimo būdą – bitininkystę.

Įamžinti neprilygstamų akimirkų vykstame į Senovinės bitininkystės muziejų. Tai vieta, kurioje senovės tradicijos ir protėvių papročiai prikelti naujam gyvenimui. Aplinka puikiai dera su mano pastarojo meto siekiu grąžinti bent kelioms akimirkomis jaunąją kartą arčiau gamtos. Tiesa, mano nuostabai muziejaus aplinka visiškai nepriminė pas močiutes kaime matytus padraikai išdėliotus avilius, čia kruopščiai išrikiuotas, tvarkingai išdėstytas visas bitininkystės ūkis asocijavosi su futuristinių paveikslų vaizdiniais. Kad ši aplinka nesvetima ne tik tėvams, bet ir jų atžaloms, supratau, vos išlipome iš automobilio. Mažieji, pasijutę esantys savo erdvėje, nuskuodė tyrinėti nuošalių muziejaus kampelių, mėgaudamiesi tėvų pasakojimais apie senovinę bitininkystę.

Jei kas paprašytų šią šeimą apibūdinti trim žodžiais – būtų darna, vienybė ir ramybė. Jie nesitardami viską daro išvien, darniai ir išvengdami bereikalingos sumaišties. Galbūt sutapimas, tačiau esu linkusi tai vadinti likimu, mat būtent tokios šeimos fotosesijos neretai tampa mano fotografinio metraščio personažais. Ir nors šįkart neduosiu Jums dar vieno pažado, net neabejoju, kad su šia šeima sekdami mano puslapio naujienas dar ne kartą susitiksite.

Teksto bendraautorė | Eva Kazlauskienė